vangstyti

vángstyti, -o, -ė NdŽ, vangstýti, vañgsto, vañgstė [K], KŽ; CII452, Sut, N iter. vengti. 1. šalintis, tolintis, lenktis ko: Jo visi vángsto DŽ. Dėl tavęs lenkias artimieji, manęs vangsto pažįstamieji KN76. 2. stengtis išsisukti (nuo ko): Jūs, mieli prieteliai, neginkitės nei vangstykiat ponams savo čėse donį alba mezliavą duoti BPII328. Išėjo ižg miesto Jerusalem už upio Cedrono – ne todrin, idant norėjęs būtų slapytis arba kančios vángstyt DP149. Iš tiesos suprantu jus vangstančius, kadangi regit mane tatai užmiršusį BBDan2,8. | refl. BŽ328, NdŽ, Prk, Sg, Skr: Jis vángstosi duoti atsakymą DŽ. Jis vis vañgstės sakyt Žgč. Vángstos vángstos – nesiskubina Grdm. Jis dar vañgstės vañgstės, ale liudininkas pasakė, kad su kirviu puolęs Ktč. [V]ángstės [v]ángstės, išsisuko nū darbo DūnŽ. O ką dabar darysim? Ar jo klausyti ir jį sekti vangstysimės? Ns1843,3. Jis neišeina iš lizdo, vañgstosi nuo manęs, neina, jaučia, ka galiu pjaut Rg. Ūkininkas Varkus … labai nuo šermenų vangstydavos; jis sakydavo turįs nuo vėlių saugotis BsV81. Senoji Plonienė, paklausta, kaip ji sugyvenanti su ta prašmatniąja jaunąja, vangstydamasi atsakydavo: – Taip sau, globingai I.Simon. ^ Jei vángstais nuo darbo, neik ir prie stalo Vdžg. 3. gintis nuo ko, saugotis: Vángstyti pavojaus NdŽ. Ir todrin pridera sergėt akis ir vángstyt (paraštėje saugotis) kitų priepuolių drin apsaugojimo širdes DK87. 4. susilaikyti nuo ko netinkamo, saugotis: Antras ženklas meilės Dievo žmogup yra vangstyt nuodėmės visokios DP344. Tatai pažinę ir nusidėjimo, kaip didžiausio pikto, su didžiu pasirgėjimu vangstytumbime DP583. Sergėkis ir vángstyk to viso, kas norint tave piktop veda DP108. 5. bijoti, baidytis, gąsdintis: Gyviai, kurie teip sutvaryti yra, idant kiekvienas savu metu mirtų, mirimo vángsto, o gyvatą myl DP549. \ vangstyti; išsivangstyti